Garbė Jėzui Kristui! Miela Irma ir brangūs ateitininkai,
prisimenu vienos merginos vieną nuostabią mintį išsakytą, berods, Panevėžyje XV Ateitininkų Suvažiavimo metu. Ši mintis skambėjo maždaug taip:* jonvabaliai šviečia tik tuomet, kai juda*. Kita, berods, kunigo- vienuolio išsakyta mintis, gal tiksliau palinkėjimas, nuskambėjo maždaug taip: būkite ereliais, o ne viščiukais. Suprantama, kad šie žodžiai pasiliko mano atmintyje. Ir norėčiau paklausti savęs ir Jūsų, mieli ateitininkai, kaip manote, ar ateitininkai šviečia Lietuvos visuomenėje? Kurį ateitininką ar ateitininkę būtų galima pavadinti ereliu? .... Kol kas nerandu atsakymų. Žinoma, neperseniausiai palydėjome Amžinybėn tikrus šviesulius vieną Ateitininkijos atkūrėjų Vincentą Rastenį, Adolfą Damušį, Arvydą Žygą (pastarųjų dviejų neturėjau garbės pažinoti). Bet kur mūsų naujieji dovydaičiai, šalkauskiai, dirsytės? Manau, kad kažkas mūsų ATeitininkijoje yra ne taip, ir apie tai reikia kalbėti ir diskutuoti, o ne slėpti savo galvas po smėliu. Miela Irma, kiekvienas ateitininkas turi ne tik teisių, bet ir pareigų, Kai žmogus nori užimti vadovaujančias pareigas Ateitininkijoje, puiku! Bet kiekvienos pareigos Ateitininkijoje yra ne dėl jo paties, o dėl tarnystės, skirtos dėl kitų. Ir kiekvienas vadovaujantis asmuo turi atsiskaitinėti kiekvienu metu, kai tik to prisireikia. ATsiskaitymas už nuveiktus darbus yra ne malonė, bet prievolė. Todėl, jeigu asmuo nori vadovauti, bet nenori atsiskaityti už savo drabus, tai jis negali ir vadovauti. Atskaitingumas už savo veiklą Ateitininkijoje kažkaip ne taip suprantamas, jeigu mes norime, kad Vyriausybė ar Seimas, ar Prezidentas tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, tai turime pradėti nuo savęs. Jeigu trūksta atskaitingumo, tai tik dėl to, kad kažkur trūksta tvarkos finansuose. Viena su kita dažniausiai yra susiję. Jeigu esme šviesos vaikai, tai ir eikime į šviesą. Puikiai žinome ,kas nemėgsta šviesos, ir kai tų asmenų "šviesa yra tamsi, tai kokia baisi ta šviesa". *Dėl įžodžio supaprastinimo. *Pirmiausiai*, *turime atsakyti sau į klausimą, ar studento ateitininko pareigos yra tokios pat, kaip ir ateitininko sendraugio? Aišku, kad ne. Todėl turi skirtis ne tik Įžodžio formuluotė, bet ir veikla bei atskaitingumas už ją. Toks " optimizuotas" perėjimas iš SAS į ASS iš tiesų gali tik maskuoti norą dirbtinai padidinti Ateitininkijos narių skaičių ir visišką nesusitvarkymą su savo pareigomis (turiu galvoje ASS vadovų). Tame gali įžvelgti dvejopą priežastį: sendraugių veikla Ateitininkijoje iki šiol lieka neperspektyvi arba "išrenkami" grupelei asmenų lojalūs "vadovai". Tiesa, kai žmogus turi šeimą ir dar dirba, geram vadovavimui gali tiesiog pritrūkti kokybiško laiko. Arba pasiaukojimo... Miela Irma, tam kad suteikti Ramybę, reikia jos turėti. Jūsų palinkėjimas "Gyvenk ramybėje" man greičiau nuskambėjo "Gyvenk arba mirk". Tai atviras smurtavimas, kurio pilna visa Lietuva ir , kaip bebūtų gaila, to smurto, atviro ir paslėpto, sočiai yra ir Ateitininkijoje. Gaila, bet taip. Ir ypač iš tų asmenų, kurie užima kurias nors atsakingas pareigas. Akivaizdu, kad tų pareigų siekiama dėl asmeninių ambicijų ar vien tik dėl tuštybės, bet ne dėl to, kad kokiu nors būdu pasitarnauti Ateitininkijai. Beje, tyla ir abejingumas taip pat yra viena iš smurto formų, tik paslėptų ir ne visuomet matomų. Problemų yra, bet jos kol kas dar išsprendžiamos. Jeigu jų nespręsime, problema, kaip ir liga, tik dar daugiau komplikuojasi. Palaimintasis Jurgis Matulaitis buvo pasiruošęs "*guldyti galvą už tiesą*". Ar mes esame pasiruošę? Viešpaties Ramybė visuomet tebūna su Jumis!! Palaimintasis Jurgi Matulaiti, melski už mus! Dainius
_______________________________________________ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis