Garbe Kristui! Sveiki, Egidijau.
Kazkada atejo Jusu laiskas - atsiliepimas i mano rasini ateitininkams apie Vysocki. Nudziugau, kad yra besidominciu "vertybine" poezija, bet iki siol vis nepasitaike progu susikaupti ir atsiliepti. Nezinau, ar Jusu adresas bus nepasikeites, bet tikiuosi. Buvo idomu perskaityti, kad ir Svedijoj yra sio savito bardo eiliu megeju. Taigi siandien prisedau ir pameginau isversti eilerasti, iskelianti asmens teise nepaklusti prievartai, rutinai. Nuo paauglystes ta eilerasti savy nesiojaus. Nesu labai patenkintas rimais ir saskambiais (amzinoji originalo ir vertimo problema...) Taciau bent jau ideja, manau, perteikta. Vladimiras Vysockis Nemegstu as (Ja ne liubliu) Nemegstu as letalinio finalo, Gyventi niekuomet nepavargstu. Nemegstu ir bet kokio metu galo, Kai nedainuoju as dainu linksmu. Nemegstu as ir ciniskumo salto, Euforiju nemegstu, ir isvis - Kai skaito svetimas man skirtus laiskus, Per peti zvilgciodamas vogciomis. Nemegstu as pusetinos draugystes, Ar kai nutraukia pokalbi dvieju Ir saudancios uz kampo isdavystes, Ir suviu i pakausi nekenciu. Nepakenciu as paskalu - kaip versiju, Isiteikimo, abejoniu kirminu, Ar kai be perstojo pries plauka arsiai, Ar kai gelezimi vis per stiklus. Nemegstu as savim tikrumo sotaus, Geriau jau tegu stabdziai nelaikys; Man apmaudu - neber jau "garbes" zodzio, Kam reikia - uz akiu susitvarkys. Kada matau palauzta galia skristi, Negaila, ir zinau, ko taip elgiuos: Nemegstu smurto, kaip ir bejegystes, Tik nukryziuoto Kristaus taip gailiuos. Nemegstu as maniezu ir arenu,- Ten milijonus keicia be grazos. Nors prieky zada permaina ne viena, As sito nepamegsiu niekados. As sito nepamegsiu niekados. Tai tiek, Egidijau. Siunciu ta teksta ir ateitininkams, kad neuztrokstu vien strukturu, planavimu ir posedziu aprasymuose (nors reikia ir to, bet, manau, svarbu prisiminti itampa tarp "raides" ir dvasios). Gyvuokite! Su Dievu! kun. Robertas Grigas www.konferencijos.lt :: www.grupes.lt :: www.zinios.lt :: www.vardai.lt
