Ateitis: KKK kviečia į mini ciklą Meilė niekada nesibaigia

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki, mielieji,

Krikščioniškame kino klube lankosi daug gražių porų, kurių meilė
nesibaigia. Paskutinieji du sezono seansai bus skirti būtent jiems.

Kartais mes pamirštame senus žmones. Tai nuodėmė, sako popiežius
Pranciškus. Kartais mes pamirštame ir senas poras. Tai irgi nuodėmė. Mes
manome, kad ne tik jie, bet ir jų meilė išeina į pensiją. Tai netiesa.
Apaštalas Paulius, sakydamas, kad meilė niekada nesibaigia, kalba ne tik
apie tai, kad ji neišsemiama, bet ir apie tai, kad ji išlieka laike.
Santuokoje gyvenančių porų patirtis tik patvirtina - meilė yra tai, kas
turi galią išlikti. Ji išlieka nepaisant amžiaus, ligų ir senstančio kūno.
Tad neatimkite jos iš senų žmonių, sako režisierius Leo Makkeris (Leo
McCarey) filme „Duok kelią rytojui“ („Make Way for Tomorrow“, 1937, JAV),
kurį žiūrėsime pirmajame mini ciklo seanse.

*Kino seansų laikai:*

*Kaune*

2015 m. balandžio 9 d. (ketvirtadienį) 18:30
Vytauto Didžiojo Universiteto
Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF) rūmuose,
Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Alytuje*

2015 m. balandžio 17 d. (penktadienį), 17:00
Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)

*Vilniuje*

2015 m. balandžio 18 d. (šeštadienį) 18:30
Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje
(įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią (Didžioji g. 34) po vakarinių šv. Mišių
arba pro metalinius vartus į kairę nuo bažnyčios)

*Marijampolėje*

2015 m. balandžio 19 d. (sekmadienį) , 19:00
Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)

Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba
su lietuviškais subtitrais

Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Fwd: KKK kviečia į Gavėnios kino seansą

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,


Yra žinoma, kad pranciškonų konventualų vienuolis Maksimilijonas Kolbė,
1941 m.  liepos mėnesį, būdamas Aušvico koncentracijos stovykloje pasisiūlė
mirti už vieną iš dešimties kalinių. Jam pagailo kalinio, kuris turėjo
didelę šeimą. Išgelbėtasis išgyveno II pasaulinį karą.

Režisierius Krzyztof Zanussi, kurdamas šios istorijos pagrindu filmą
‚Gyvenimas už gyvenimą“ („Leben für leben.“, 1991, Lenkija/Vokietija), į
kalinio, kurio pagailo tėvui Kolbei, vietą pastato niekingą bailį, kuris
miršta koncentracijos stovyklos išvadavimo dieną persivalgęs maisto.

Kodėl?

Ateikite į Krikščioniško kino klubo Gavėnios kino seansus Šiauliuose,
Kaune, Vilniuje bei Marijampolėje ir  sužinosite.



*KKK seansų laikai*

*Šiauliuose*



2015 m. kovo 7 d. (šeštadienį) 18:45

Šv. Ignaco bažnyčios salėje (Vilniaus g. 247)



*Kaune*



2015 m. kovo 12 d. (ketvirtadienį) 18:30

Vytauto Didžiojo Universiteto

Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF) rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)



*Vilniuje*



2015 m. kovo 21 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje

(įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią (Didžioji g. 34) po vakarinių šv. Mišių

arba pro metalinius vartus į kairę nuo bažnyčios)



*Marijampolėje:*



2015 m. kovo 22 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)



Filmas bus rodomas originalo (vokiečių) kalba

su lietuviškais subtitrais



Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

[zemesdruska . via Ateitis]

Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai
pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
galią jai veikti.

Visgi ačiū už iniciatyvą.

Ramūnas

2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė ateitis@konferencijos.lt
rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos
 straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

[zemesdruska . via Ateitis]

Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai,
kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir
interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San Salvadoro
arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje
ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį
apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš
toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako jam žmonės. tam,
kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda.
Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma
ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia,
ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)

R.



2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
emilija@gmail.com rašė:

 Ramūnai,

 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.

 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija


 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:

 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
 O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
 galią jai veikti.

 Visgi ačiū už iniciatyvą.

 Ramūnas

 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė 
 ateitis@konferencijos.lt rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
 Sinicos straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu
 ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK užbaigia sezoną su dokumentinio kino deimantu

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki, mielieji,

krikščioniškame kino klube tęsiame pradėtą temą apie brandžią porą. Šį
kartą žiūrėsime prancūzų dokumentininko Dominique Benicheti juostą apie
mažame Burgundijos viensėdyje gyvenančios Žiulio ir Felicijos Gito (Jules
and Félicie Guiteaux) poros kasdienybę. Penkerius metus (1968
- 1973) režisierius fiksavo ramų šios poros gyvenimo ritmą, nužymėtą
kasdieniniais ritualais ir darbais.

Nufilmuotas naudojant 35 mm *Eastmancolor  *juostą ir įrašant stereo garsą,
filmas  buvo per “modernus” technine prasme, kad jį būtų buvę galima
parodyti mažuose kino teatruose, ir per daug paprastas turinio prasme, kad
jį būtų sutikę parodyti didieji kino teatrai. Taip ir neišvydęs savo
žiūrovo, jis atsidūrė ant lentynos. Vėl buvo atrastas tik po 40 metų:  2011
m. mirus režisieriui, filmas pateko į kino fondą, ten buvo restauruotas, o
kitais metais parodytas Kanų kino festivalyje.

Su džiaugsmu kviečiu pasižiūrėti šį mažą dokumentinio kino deimantą, mūsų
akyse atkuriantį sodietišką gyvenimo būdą, labai primenantį mūsų senelių
kaimą. Gal jis mūsų laikais ir baigia išnykti, bet niekada neišnyks
troškimas taip būti kartu, kaip filme būva ši graži pora.



 *Kino seansų laikai:*

*Marijampolėje*

 2015 m. gegužės 10 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)

* Kaune*

 2015 m. gegužės 14 d. (ketvirtadienį) 18:30

Vytauto Didžiojo Universiteto

Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF) rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Alytuje*

 2015 m. gegužės 15 d. (penktadienį), 17:00

Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)

* Vilniuje*

 2015 m. gegužės 16 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje

(įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią (Didžioji g. 34) po vakarinių šv. Mišių

arba pro metalinius vartus į kairę nuo bažnyčios)


  Filmas bus rodomas originalo (prancūzų) kalba

su lietuviškais subtitrais

 Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

[zemesdruska . via Ateitis]

Pasirodo, mūsų diskusija apie valstybės ir bažnyčios atskirumą aktuali:)

http://lt.radiovaticana.va/news/2015/05/06/pranc%C5%ABzija_jono_pauliaus_ii_statula_%E2%80%9Epa%C5%BEeid%C4%97%E2%80%9C_valstyb%C4%97s_neutralum%C4%85/1142104


Ramūnas


2015 m. gegužės 5 d. 09:06, zemesdruska . zemesdru...@gmail.com rašė:

 Ačiū,

 gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs!

 O dėl laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito
 veikloje, citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato:

 Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų
 Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
 srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
 kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės.

 Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam,
 kad būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė.

 Pagarbiai,
 Ramūnas



 2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis 
 a.raski...@if.vdu.lt rašė:

   Garbė Kristui,

 Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo
 valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar
 kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas
 vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje
 yra suprantamas kaip atskirumas, t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai
 nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko
 susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl
 konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo
 remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės
 atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą
 diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių
 vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,*
 o tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip
 pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet
 netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų
 idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema.
 O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais,
 siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją
 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai
 sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje
 prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas.
 Pagarbiai.
 Arimantas.

 *zemesdruska . zemesdru...@gmail.com zemesdru...@gmail.com writes:*
 Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu
 pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks
 jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

 Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San
 Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas
 neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai.
 Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako
 vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako
 jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas
 tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos
 laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra
 katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)


 R.




 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
 emilija@gmail.com rašė:



 Ramūnai,


 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.


 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija



 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:


 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

[zemesdruska . via Ateitis]

Ačiū,

gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs!

O dėl laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito
veikloje, citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato:

Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų
Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės.

Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam, kad
būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė.

Pagarbiai,
Ramūnas



2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis 
a.raski...@if.vdu.lt rašė:

   Garbė Kristui,

 Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo
 valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar
 kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas
 vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje
 yra suprantamas kaip atskirumas, t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai
 nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko
 susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl
 konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo
 remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės
 atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą
 diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių
 vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,* o
 tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip
 pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet
 netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų
 idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema.
 O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais,
 siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją
 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai
 sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje
 prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas.
 Pagarbiai.
 Arimantas.

 *zemesdruska . zemesdru...@gmail.com zemesdru...@gmail.com writes:*
 Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu
 pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks
 jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

 Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San
 Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas
 neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai.
 Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako
 vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako
 jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas
 tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos
 laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra
 katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)


 R.




 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
 emilija@gmail.com rašė:



 Ramūnai,


 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.


 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija



 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:


 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei

Ateitis: KKK: kaip neprarasti savo šešėlio

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,


ar žinote, ką reiškia žodis *pašlemėkas*? Lietuvių kalbos žodynas sako, kad
tai yra niekam tikęs žmogus, nenaudėlis.

Skaičių knygoje randame minimą *Šelumielį*, Simeono giminės vadą, aukojantį
atnašą Viešpačiui, Mozei pastačius Padangtę (Sk 7, 36). Hebrajų kalboje
vardas *Šelumielis* reiškia mano gerovė yra Dievas. Graikų kalboje šio
vardo atitikmuo yra *Teofilis* (*Teophilu*s -  gr. „mylintis Dievą“).
Vokiečių poeto ir botaniko Adelberto von Chamisso (1781 – 1838) novelėje
Piteris Šlamielis (Peter Schlemihl, 1814) sutinkame personažą, kuris
savo šešėlį mainais už piniginę be dugno parduoda velniui, bet yra
atstumiamas visuomenės. Idėją, kad žmogus gali prarasti savo šešėlį,
autorius paima iš žydų folkloro: Jidiš kalboje žodis  š*lamiel  (schlemiel)
*virto eufemizmu, nusakančiu žmogų, kuriam pasaulyje nesiseka, nevėkšlą,
perėjūną.

Leo McCarey filme Duok kelią rytojui (Make Way for Tomorrow, 1937) -
tai žmogus, kuris gėdijasi ir išsigina savo tėvų. Apie tai, kaip santykyje
su tėvais neprarasti šešėlio, kalbėsime ir rodysime Krikščioniškame kino
klube. Iki greito!



*Kino seansų laikai:*

*Kaune*

2015 m. balandžio 9 d. (ketvirtadienį) 18:30
Vytauto Didžiojo Universiteto
Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF) rūmuose,
Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Alytuje*

2015 m. balandžio 17 d. (penktadienį), 17:00
Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)

*Vilniuje*

2015 m. balandžio 18 d. (šeštadienį) 18:30
Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje
(įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią (Didžioji g. 34) po vakarinių šv. Mišių
arba pro metalinius vartus į kairę nuo bažnyčios)

*Marijampolėje*

2015 m. balandžio 19 d. (sekmadienį) , 19:00
Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)

Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba
su lietuviškais subtitrais

Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK kviečia į kino seansą: "Viešpatavimas kūrinijai: nelaimė ar palaiminimas?"

[zemesdruska . via Ateitis]

Nedaug Biblijos sakinių šiandien susilaukia tiek priešiškumo bei atmetimo
kaip garsioji Pradžios knygos 1 skyriaus 28 eilutė: „Valdykite žemę!“, sako
kardinolas Christoph Schönborn vienoje iš savo katechezių iš ciklo
„Evoliucija ir kūrimas“. Ir cituoja žinomą vokiečių autorių Carl Amery,
kuris vieną savo smarkų poleminį rašinį pavadino „Žiaurūs krikščionybės
padariniai“. Nuo šio dieviškojo įsakymo žmonijai padarinių šiandien kenčiąs
visas pasaulis. „Žmogui paskirta užduotis valdyti žemę pastūmėjo tuo
lemtingu keliu, kurio karti pabaiga dabar ima ryškėti“ – pasaulinė
ekologinė katastrofa, gyventojų perteklius, tikėjimas pažanga, viešpatavimo
pasauliui ideologija.

“Krikščionybė vėl kaltinamųjų suole”, – sako kardinolas Christoph
Schönborn, - “anksčiau ji ten sodinta kaip didelis pažangos kliuvinys, kaip
konservatyvus stabdis, nuolatos kritiškai ir baimingai atmetantis tai, kas
nauja, tuo tarpu dabar – kaip blogoji pažangos skatintoja, Biblija
teisinanti totalinį gamtos išnaudojimą. Argi biblinė užduotis Pradžios
knygos 28 eilutėje nėra programa, tiesiog priešinga tam, kas šiandien
daugybę žmonių visame pasaulyje jaudina kaip aplinkos apsaugos idėja?”

Ar popiežiaus Pranciškaus enciklika *Laudato Si’* yra būdas Katalikų
Bažnyčiai išteisinti save? O gal problema glūdi kur kas giliau, tinkamame
Kūrinijos ir žmogaus santykio su ja supratime?

Ateikite ir pagalvosime apie tai kartu, žiūrėdami i*storinį filmą
“Vinstanlėjus” *(“Winstanley”, 1975, rež. Kevin Brownlow & Andrew Mollo,
JK), *bene kruopščiausią vizualinę XVII a. Anglijos istorinę
rekonstrukciją.*

*Kaune*

2015 m. spalio 15 d. (ketvirtadienį) 19:00

Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF)
rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Vilniuje*

2015 m. spalio 17 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje (įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią
(Didžioji g. 34)



  Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba

su lietuviškais subtitrais
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Fwd: KKKvėl sugrįžta!

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,

mano mieli bendraminčiai. Krikščioniškas kino klubas sugrįžta naujam
sezonui. Dalinuosi preliminaria programa. Kaip ir visada, kino seansai
turėtų vykti Kaune (antrą mėnesio ketvirtadienį) ir Vilniuje (trečią
mėnesio ketvirtadienį). Vieta ir laikas dar derinami. Alytaus ir
Marijampolės pakvietimo laukiu.

Naujo 2015-2016 m. KKK sezono programos raudona linija, ašis, pagrindas, bus
* istorija*, mano pirmoji meilė (esu baigęs istoriją). Specifiškai bandysiu
jus sudominti istorijos atkūrimo kine (per viduramžių perspektyvą), bei
pozityvaus bažnyčios vaidmens  istorijoje atspindėjimo klausimais. Kartu ši
tema bus gera proga padėkoti už ilgametę draugystę jėzuitams, be kurių kino
klubo nebūtų buvę (jėzuitiškai temai "Žmogus sukurtas šlovinti, garbinti ir
tarnauti Dievui" bus skirti du istoriniai filmai: "Misija" ir "Juodasis
apsiaustas").

O pradėsime su aktualija:
popiežiaus Pranciškaus enciklikos *Laudato Si* pristatymu ir komentaru su
filmu "Dingęs paveikslas" *("L'image manquante**“, rež. Rithy Panh,
Kambodža/Prancūzija, 20**13**).*

*Vilniuje KKK sezono atidarymas vyks 2015 m. rugsėjo 19 d. Šv. Jono Teologo
vienuolyne, kartu su broliu Pranciškumi Ksaveru. Numatoma brolio paskaita,
mano komentaras filmui, filmo peržiūra ir diskusija. P**rograma bus n**uo
ryto iki pietų. *

*Kaune laikas derinamas*

Jūsų,
Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK prasideda: „Ką šv. Pranciškus žinojo apie ekologiją, ko nežinome mes?“

[zemesdruska . via Ateitis]

*Krikščioniškas kino klubas kviečia į sezono atidarymą*

*ir **popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato Si pristatymą*





*A. Krikščioniško kino klubo (KKK) seansai:*




[image:
http://donovan-unofficial.com/music/soundtracks/movies/brother_sun_sister_moon_poster.jpg]



*„Ką šv. Pranciškus žinojo apie ekologiją, ko nežinome mes?“*



Filmo "Brolis saulė, sesuo mėnulis" ("Fratello sole, sorella luna“, rež.
Franco Zeffirelli,  Italija/JK, 1972) peržiūra ir aptarimas



*Kaune*

2015 m. *rugsėjo 17 d. *(ketvirtadienį) *19:00*

Vytauto Didžiojo Universiteto

Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF) rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)



*Vilniuje*

2015 m. rugsėjo 19 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje

(įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią (Didžioji g. 34)



*Marijampolėje*

 2015 m. rugsėjo 20 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)



*Alytuje*

2015 m. rugsėjo 25 d. (penktadienį), 17:00

Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)



 Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba

su lietuviškais subtitrais
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK programos PRISTATYMAS

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,



mano mieli bendraminčiai. Krikščioniškas kino klubas sugrįžta naujam
sezonui. Kaip ir visada, kino seansai vyks *Alytuje *(kartą į mėnesį,
penktadieniais, 17:00, Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g.
24a), *Kaune* (antrą mėnesio ketvirtadienį, 19:00, Vytauto Didžiojo
Universiteto Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF) rūmuose, Maironio
auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, 204 a.), *Marijampolėje **(kartą į mėnesį,
sekmadienį, *19:00, Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1),
ir *Vilniuje* (trečią mėnesio šeštadienį, 18:30, Vilniaus jėzuitų
gimnazijos salėje (Didžioji g. 34)

Kadangi *šiemet programos tinklelis yra nepastovus*, norintys apsilankyti
KKK seansuose viename iš nurodytų miestų, parašykite man
zemesdru...@gmail.com, ir jums bus atsiųsta detali metų programa.

Naujo 2015-2016 m. KKK sezono programos raudona linija, ašis, pagrindas,
bus *istorija*, mano pirmoji meilė (esu baigęs istoriją). Specifiškai
bandysiu jus sudominti istorijos atkūrimo kine problematika ("Vinstanlėjus",
1976, "Blezas Paskalis", 1972), ypač per viduramžių perspektyvą ( „Karo
valdovas“, 1965 ir „Martino Gero sugrįžimas“, 1982).



Taip pat mums bus aktualus pozityvaus bažnyčios vaidmens istorijoje
klausimas (“El Sidas“, 1961). Kartu ši tema bus gera proga padėkoti už
ilgametę draugystę jėzuitams, be kurių kino klubo nebūtų buvę. Jėzuitiškai
potemei "Žmogus sukurtas šlovinti, garbinti ir tarnauti Dievui" bus skirti
du istoriniai filmai: “Misija”, 1986 ir "Juodasis apsiaustas", 1991)



O pradėsime popiežiaus Pranciškaus enciklikos *Laudato Si *pristatymu,
kuriam bus skirti du KKK seansai (“Brolis saulė, sesuo mėnulis”, 1972,
"Vinstanlėjus",
1976) ir *specialus renginys su brolio Pranciškaus Ksavero CSJ enciklikos
komentaru bei filmo "Dingęs paveikslas", 2013) peržiūra.*



Taip pat turime džiugią žiną tiems, kurie nori ateiti pasižiūrėti filmo
kartu visa šeima. Nuo spalio mėnesio joanitų vienuolyne Vilniuje,
Antakalnio g. 27, kartą į du mėnesius, sekmadieniais, po šv. mišių, bus
organizuojami „Šeimos kino seansai“. Detalesnė informacija nuo spalio mėn.



Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Kvietimas į Mokymų dieną

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,

kviečiu į mokymų dienų ciklą "Tikėti ir suprasti" kartu su br. Prancišku
Ksaveru. Toliau studijuojame popiežiaus Pranciškaus encikliką Laudato Si'.
Šį kartą nagrinėsime koks yra enciklikos santykis su rinkos ekonomika.
Renginio pradžia 9:30, pabaiga 15:00 (nebūtina išbūti visą laiką). Vieną iš
paskaitų pavadinimu: "Nebūtinai turtingas - svarbu laimingas?" skaitysiu
aš, jūsų nuolankus tarnas Ramūnas Aušrotas

Mokymų dienos programa:
9.30 Paskaita Šv. Jono Pauliaus salėje
10.30 Antroji paskaita
11.30 Šv. Mišios
12.30 Dieninė
12.45 Suneštinė agapė
13.30 Darbas grupelėse
15.00 Pabaiga

jūsų,

Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK kviečia į mini ciklą skirtą jėzuitams

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,

naujus, 2016-uosius metus, Krikščioniškas kino klubas pradeda mini ciklu
skirtu jėzuitams. Tai kartu bus ir padėka už padrąsinimą veikti ir
nuolatinę paramą, kurios susilaukė Krikščioniškas kino klubas per visą savo
veiklos dešimtmetį.
Mini ciklą “Žmogus sukurtas šlovinti, garbinti ir tarnauti Dievui” pradės
puikiai žinoma Lietuvos katalikams, bet *iki šiol neprieinamą pažiūrėti
lietuvių kalba*, juosta *„Misija**“* *(„The Mission“, 1986, rež. **Roland
Joffé)* apdovanota Kanų kino festivalio auksine palmės šakele).Tai
romantizuotas žvilgsnį į jėzuitų bandymus įkrikščioninti Pietų Amerikos
Guarani indėnus, savo misijoje (vadinamosiose jėzuitiškose redukcijose) taikant
analogų istorijoje neturintį socialinį modelį, kurią vieni vadino
kvazi-komunizmu ar jėzuitišku komunizmu, kiti socialistne teokratija, o
patys jėzuitai vadino švelnumo diktatūra.

 Pirmojo mini ciklo seanso laikas ir vieta:

 *Kaune*

2016 m. sausio 14 d. (ketvirtadienį) 19:00

Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF)
rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Vilniuje*

2016 m. sausio 16 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje (įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią
(Didžioji g. 34)

*Marijampolėje*

 2016 m. sausio 17 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)

*Alytuje*

2016 m. sausio 22 d. (penktadienį), 17:00

Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)


Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba

su lietuviškais subtitrais
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK gundo jus adventiniu kino seansu

[zemesdruska . via Ateitis]

*Sveiki, mielieji,*

kviečiu Jus į tradicinį advento kino seansą, kuriame šį kart svečiuosis
režisierius Luisas Buñuelis su filmu *"Simonas iš dykumos"* ("Simón del
desierto, 1965, Meksika). Tai vienintelis man žinomas filmas apie Dykumos
tėvų reiškinį - IV a. Egipte atsiradusį ir į Siriją ir Mažąją Aziją
išplitusį asketinį vienuolinio gyvenimo sąjūdį, pagimdžiusį Bažnyčiai
vienuolinio gyvenimo tradiciją.


Kino seanso vieta ir laikas:

*Kaune*

2015 m. *gruodžio 10 d.* (ketvirtadienį) 19:00

Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF)
rūmuose, Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Vilniuje*

2015 m. *gruodžio 19 d.* (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje (įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią
(Didžioji g. 34)



Jūsų,

Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Fwd: KKK kviečia į kino seansą tema "Misijų tikrovė"

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,


Krikščioniškas kino klubas kviečia į antrąjį filmą iš mini ciklo skirto
jėzuitiškai temai. Žiūrėsime Bruce‘o Beresfordo, australų kilmės
režisieriaus, savo filmų tema dažnai pasirenkančio kultūrinį
konfliktą, juostą *„Juodasis apsiaustas“ *("Black Robe", 1991),
pasakojančią apie jėzuitų misiją tarp Akonkvin genties indėnų.


„Juodasis apsiaustas“ yra bene realistiškiausias Šiaurės Amerikos indėnų
gyvenimo atvaizdavimas kine. Jis paremtas Briano Moore'o studija apie
Huronų indėnų genčių materialinį gyvenimą, ir atkuria tą laikmetį (XVII a.)
„kada krikščionybė, šiandien taip praskiesta psichologinio vapėjimo
(diluted by psychobabble) buvo pakankamai įnirtinga ir tikinti savo
teisumu, kad siųstų vyrus ieškančius kankinystės po visą pasaulį" (Rogeris
Ebertas, "Boston Gloub"). Tai degančio tikėjimu, bet beviltiškai naivaus
jėzuitų vienuolio konfrontacijos su saubą keliančiu ir šiurkščiu,
atavistiniu laukinio gyvenimo grožiu, drama (Vincentas Canby, "Niujork
Taimz").


Filmas bus rodomas:


*Kaune*

2016 m. vasario 11 d. (ketvirtadienį) 19:00

Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF)
rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Alytuje*

2016 m. vasario 19 d. (penktadienį), 17:00

Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)

*Vilniuje*

2016 m. vasario 20 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje (įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią
(Didžioji g. 34)

*Marijampolėje*

 2016 m. vasario 21 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)


Ramūnas

KKK
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK kviečia į Gavenios kino seansą tema "Šventasis karas"

[zemesdruska . via Ateitis]

Mieliems ateitininkams gali būtų aktualu, nes filmas apie didžiadvasiškumo
dorybę.

R.


Mieli bendraminčiai,
>
> Krikščioniškas kino klubas kviečia tradicinį Gavėnios kino seansą.
> Žiūrėsime įspūdingą Anthony'io Manno epinę juostą su Charltonu Hestonu ir
> Sofija Loren pagrindiniuose vaidmenyse *„El Sidas“ *("El Cid", 1961),
> pasakojančią apie Ispan ijos nacionalinį didvyrį Rodrigą Diasą de Vivarą.
> Filmas sukurtas pagal viduramžių legendą "Daina apie mano Sidą", tad
> puikiai perteikia viduramžių romanams būdingą vertybinį mentalitetą ir
> dorybių siekio dvasią. Filmo siužetas rutuliojasi musulmonų berberų
> invazijos į Pirėnų pusiasalį kontekste, todėl  seanso tema "Šventasis karas
> krikščionybėje ir islame". Po filmo šia tema ir padiskutuosime.
>

>
> *Alytuje*
>
> 2016 m. kovo 18 d. (penktadienį), 17:00
>
> Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)
>
> *Vilniuje*
>
> 2016 m. kovo19 d. (šeštadienį) 18:30
>
> Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje (įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią
> (Didžioji g. 34)
>
> *Marijampolėje*
>
>  2016 m. kovo 20 d. (sekmadienį) , 19:00
>
> Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)
>
> Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba
>
> su lietuviškais subtitrais
>
> Įėjimas nemokamas, bet galima palikti auką.
>
> Jūsų,
> Ramūnas
>
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK kviečia į kino seansą tema: "Ar nuosavybė darnos priešas?"

[zemesdruska . via Ateitis]

 Sveiki,

Popiežius Pranciškus, balandžio 5 d. sakydamas homiliją ir komentuodamas
Apaštalų darbuose aprašomą pirmųjų krikščionių bendruomenių gyvenimą, sakė,
kad "tos krikščionių bendruomenės gyveno darnoje. Apie jų darną liudija du
dalykai: niekam nieko netrūksta; viskas yra bendra.

Šv. Tomas Akvinietis savo laiku kalbėjo apie individualios nuosavybės
palaiminimus, jis laikė, kad nuosavybė, be kitų dalykų, skatina taiką.

Ar šv Tomo ir popiežiaus Pranciškaus žvilgsniai prasilenkia?


Krikščioniškas kino klubas tęsia istorinių filmų sezoną. *Žiūrėsime juostą
"Karo viešpats" ("The War Lord", 1965, rež. Franklin J. Schaffner, JAV),*
nukeliančią mus į ankstyvuosius viduramžius, kai krikščionybė tik plito, o
nuosavybė buvo užgrobiama ir išlaikoma jėga. Tai mums duos progą paieškoti
sveiko krikščioniško žvilgsnio į nuosavybę.


*Filmas bus rodomas*

*Kaune*

2016 m. balandžio 14 d. (ketvirtadienį) 18:00

Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų Teologijos Fakulteto (VDU KTF)
rūmuose,

Maironio auditorijoje ( Gimnazijos g. 7, antras aukštas)

*Vilniuje*

2016 m. balandžio 16 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje (įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią
(Didžioji g. 34)

*Marijampolėje*

 2016 m. balandžio 17 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)


Filmas bus rodomas originalo (anglų) kalba

su lietuviškais subtitrais

Įėjimas nemokamas, bet galima palikti auką.


Jūsų

Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: KKK uždarymo seansas "Kodėl mokslui reikalingas filosofinis protas?"

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,

istorinį Krikščioniško kino klubo sezoną užbaigsime grįžimu prie popiežiaus
Pranciškaus enciklikos Laudato Si' ir joje pateikiamos instrumentinio proto
kritikos. Žiūrėsime režisieriaus Roberto Rossellini vėlyvojo kūrybos
periodo filmą "Blezas Paskalis" ("Blaise Pascal", 1972,
Italija/Prancūzija).ir klausime, kodėl mokslui rekalingas filosofinis
protas.

Kino klubo  seansai vyks:

*Alytuje*

2016 m. gegužės 20 d. (penktadienį), 17:00

Alytaus šv. Kazimiero parapijos salėje (Varėnos g. 24a)


*Vilniuje*

2016 m. gegužės 21 d. (šeštadienį) 18:30

Vilniaus jėzuitų gimnazijos salėje

(įėjimas per šv. Kazimiero bažnyčią (Didžioji g. 34)

*Marijampolėje*

 2016 m. gegužės 22 d. (sekmadienį) , 19:00

Šv. Arkangelo Mykolo parapijos salėje (Bažnyčios g. 1)


Filmas bus rodomas originalo (prancūzų) kalba

su lietuviškais subtitrais


Įėjimas nemokamas

Organizavimo išlaidas galima paremti auka.


Ramūnas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Dėl narystės ASS

[zemesdruska . via Ateitis]

Ačiū, Kęstučiui už žodelio "tik" nebuvimo išryškinimą. Jis atsako į daugelį
klausimų ir naikina sąmokslo teorijos galimybę.

Kaip pats matau, AF taryba sprende praktini klausima, ka daryti su tais
studentisko amziaus AF nariais, kurie dėl amžiaus jau nenori ar dėl
gyvenimiškos siuacijos negali priklausyti AF strukturai, pvz studentas,
esantis medicinos rezidenturoje, manantis, kad jau išaugo studentiško
veikimo lygį, ar mergina, studijuojanti doktoranturoje ir gyvenanti
voetoveje, kur nera SAS vieneto, kuriam galetu priklausyti. Paprastai
zmoniu, kurie studijuoja ryšiai kuriasi su studijų bendraamžiais, ir iš jų
atsiranda strukturos, vienetai, valdybos. Tie, kurie ilgai studijuoja,
ilgainiui lieka vieni, o ju ryšiai su nauja karta paprastai nesusikuria.

Manau, kad AF Taryba šiuo išaiškinimu daro gerą darbą, t. y. nori, kad
tokie zmones isliktu AF nariais, integruotųsi, o ne nubyrėtu, bando juos
įgalinti, sudarydama galimybe buti AF strukturoje. Tai yra ne kas kita kaip
žmogiškų išteklių valdymas.

Klausimas, ar nebūtų galima jų integruoti kitu budu. Šiaip korporacijos
struktura, tai leidžia, numatydama filisterio statusą, tačiau korporacija
tradiciškai ir legalistiskai (pagal nuostatus) yra SAS dalis. Kitaip
tariant, iškyla suderinamumo tarp korporacijos narystes srukturos ir
narystes AF sajungose apibrežimno klausimas. Pats su tuo susiduriau budamas
doktorantas LSMU, niekad nestudijavęs medicinos, ir norėdamas būti korp!
Gaja filisteriu. Pagal įstatus yra parašyta, kad korporacijos nariais yra
medicinos mokslus studijuojantys ar juos baigę ateitininkai. Medicinos
mokslu nebuvau baiges, studentu nebesijaučiau. Taciau šie strukturiniai
sunkumai man nesutrukde ten būti ir veikti.
Kitas klausimas, kokia turėtų būti šiuolaikinio filisterinio veikimo forma.
Man atrodo, kad jos dar nėra atrastos. Ir gal tame yra problema.

Ramūnas


 rašė:
> Garbė Jėzui Kristui!
> Po mano paskutinio nusistebėjimo dėl narystės ASS apribojimo Ateities
konferencijoje sulaukiau Vaido ir Živilės atsakymų. Labai Jums ačiū! Deja,
neaiškumų iškilo dar daugiau, todėl labai norėtųsi, kad išaiškintumėte šią
situaciją, kas gali ir kas nebegali būti ASS nariais. Tai yra būtina ne tik
dėl to, kad Ateitininkija deklaruoja atvirumą ir skaidrumą, bet ir dėl ASS
bei dėl visos Ateitininkijos ateities.
> Pabandysiu glaustai paaiškinti šią, galbūt tik iš pirmo žvilgsnio,
kiek kebloką situaciją.
> Pirmame laiške ( balandžšo 8 dienos) Živilė rašo, kad ASS posėdyje, kuris
įvyko, kaip suprantu tą pačią dieną,  "nuspręsta pakoreguoti priėmimo į ASS
narius taisykles, atsižvelgiant į AF Tarybos išaiškinimą dėl tapimo
sendraugiu. Taigi valdyba kviečia į Sendraugių sąjungą jau „išaugusius SAS“
ateitininkus". Taigi iš parašyto galima suprasti, kad ASS nariais gali būti
tik buvę SAS nariai. Tiesa, galima suprasti ir kitaip. Atsiprašau, bet,
turbūt sutiksite, kad parašyta kiek miglotai.
>  Balandžio 11 dieną Vaidas atrašo, kad "galbūt ne visai teisingai
supratai Živilę. Ji neturėjo omenyje, kad ASS nariu gali tapti tik buvęs
SAS narys", o Živilė taip pat tos pačios dienos laiške teigia, kad
"Priėmimo taisyklės bus tikslinamos, kadangi taryba yra išaiškinusi, jog
jau esamiems ateitininkams norint tapti sendraugiais nebūtina duoti įžodį".
> Kaip matyti, yra dvi situacijos dėl narystės į ASS: iki mano laiško, kuri
atrodo gana aiški- AF Tarybos nutarimu tik SAS nariai gali tapti ASS
nariais. Po mano laiško, kiek suprantu, sitacija kiek pasikeitė, nes Živilė
rašo, kad taisyklės dar bus tikslinamos.
> Vadinais, sprendimas dėl to, kad ASS nariais gali tapti tik buvę SAS-
toks AF Traybos išaiškinimas yra, bet, kol kas tik tikėtina, kad sureagavus
į mano nusistebėjimą, švelniai sakant, šį nutarimą AF Taryba bandys
koreguoti.
> Juk Živilė balandžio 8 dienos laiške rašo, kad ASS valdybos paskutiniame
minėtame posėdyje "Atsižvelgiant į AF Tarybos išaiškinimą dėl tapimo
sendraugiu (...), posėdyje nuspręsta pakoreguoti priėmimo į ASS narius
taisykles". Formuluotė gana aiški, beje.
> Kadangi, kaip suprantu, dėl visko kaltas tas nelemtas AF Tarybos
išaiškinimas dėl galimumo ar negalimumo tapti ASS nariu, apie kurį, beje,
pirmą kartą girdžiu, ir, turbūt, ne aš vienas norėčiau su šiuo AF Tarybos
išaiškinimu susipažinti.
> Todėl labai prašau paskelbti šį AF Tarybos išaiškinimą dėl to, kad tik
SAS nariai gali tapti ASS nariais, kur ir kada šis išaiškinimas įvyko, kas
dalyvavo šį išaiškinimą priimant bei kas ir kaip balsavo.
> Atsižvelgiant į Ateitinkijos deklaruojamą atvirumą ir skaidrumą labai
tikiuosi tokio pat atsakymo.
> Taip pat prašau ir Palaimintojo Jurgi Matulaičio, vieno iš neabejotinų
Ateitininkijos Įkvėpėjų, Užtarimo maldos šiame reikale!!
> Juk mums visiems rūpi brangios Ateitinkijos reikalai...
> Su Dievu!
> Dainius Butautas
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Zinutes is Ateitininku sendraugiu stovyklos Dainavoje, JAV

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,

mudu su žmona 2015 m. tapome Schoenstatt judėjimo nariais. Tai katalikiškas
marianistinis apaštalinis judėjimas, jungiantis savo narius pagal jų
pašaukimą, kurį 1914 m. Vokietijoje įsteigė tėvas Jozefas Kentenichas. Su
šiuo judėjimu susipažinome lankydami J. Kentenicho šeimos pedagogikos
akademiją 2012- 2013 metais. Studijų metu mes sužinojome apie vieną iš t.
Kentenicho skleistos pedagogikos formų - idealo pedagogiką, kuri labai
panaši į ateikininkišką.

Apie judėjimą daugiau galite sužinoti http://www.schoenstatt.org/en/

Pagarbiai,
Ramūnas Aušrotas

P.S. Kaip istorikas vienu metu esu domėjęsis, ir net radęs straipsnį apie
katalikiškų organizacijų radimąsi Europoje XX a. pradžioje. Iš to supratau,
kad ateitininkija Lietuvoje nebuvo originali, bet atliepė ir sekė
katalikiškos akcijos Europoje įkvėptų judėjimų pramintais keliais. Gali
būti, kad lietuvių studentai, studijavę Vakarų Europos universitetuose XIX
a. pab. ir XX a. pr. parsivežė iš ten idėją apie tokią organizaciją. Kitas
klausimas, kiek iš tuo metu įsteigtų katalikiškų organizacijų dar gyvuoja.
Aš žinau dvi: ateitininkiją ir jau mano minėtą Schoenstatto judėjimą

2016 m. liepos 31 d. 02:03, rom kriauciunas via Ateitis <
ateitis@konferencijos.lt> rašė:

> Šį rytą dr. Tomas Girnius, Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos
> pirmininkas, Ateitininkų sendraugių sąjungos stovykloje Dainavoje davė
> pranešimą apie dr. Juozą Girnių, buvusį AF vadą. Po to sekusiose
> diskusijoje kylo klausimas ar pasaulyje yra kitų, panašių į ateitininkus,
> organizacijų ar sąjudziu. Atsakydas į tą klausimą as paminėjau, kad
> Amerikos rytų pakraštyje yra universitetas ar kolegija, kurios šūkis yra
> "Visa atnaujinti Kristuje", lotynų kalboje.  Negalėjau prisiminti tos
> kolegijos pavadinimo.
>
> Dabar, jau esant namuose, galiu patikslinti,  kad tos kolegijos
> pavadinimas yra Christendom College, esanti Front Royal, Virgnia
> valstijoje, ant Shenandoha upės krantų. Jos šūkis yra lotyniškai:
> "Instaurare Omnia in Christo".  Ta kolegija buvo įsteigta 1977 metais, yra
> privati ir jai vadovauja pasauliečiai.  Ar nebūtų įdomu JAV ateitininkams
> su tos kolegijos auklėtiniais susitikti ir paieškoti kitų panašumų?
>
> Romualdas Kriaučiūnas
> Lansing, Michigan
>
> ___
> Konferencija Ateitis
> Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
>
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Fwd: KKK kviečia į kino savaitgalius

[zemesdruska . via Ateitis]

Sveiki,

Krikščioniškas kino klubas kviečia į savaitgalius su kinu
Guronių rekolekcijų namuose, Kaišiadorių raj.


*2017 m. sausio 27-29 d. "Tobulas netobulas tevas kine"*: tai rekolekcijos
tėvams ir apie tėvus. Popiežius Pranciškus posinodiniame apaštaliniame
laiške "Amoris Laetitia" sako, kad mūsų laikų visuomenė yra "betėvė
visuomenė". Popiežius nenurodo šio rėiškinio priežasčių, tačiau įvardija
kuo svarbus šeimai yra tėvas. Jo mokymo šviesoje kartu su kino kritiku
Ramūnu Aušrotu kalbėsimės apie tėvą kine ir gyvenime, aptarsime kine
kuriamas tėvo figūras, ieškosime pozityvios tėvystės pavyzdžių.

Prioritetas registruojantis teikiamas vyrams

*2017 m.**kovo 3-5 d.  "Santykis - Gailestingumo darbas":* tai rekolekcijos
tiems, kurie suprato, kad santykio kūrimas priklauso ne tik nuo jų
pačių. Rekolekcijų
metu su kino pagalba ieškosime Dieviško Gailestingumo apraiškų, dalinsimės
gerosiomis santykio kūrimo ir jo palaikymo patirtimis. *Rekolekcijų metu
atskirai bus dirbama su poromis. Bus individualaus poros palydėjimo
galimybė.*

Prioritetas registruojantis teikiamas poroms

Informacija ir registracija: rekolekci...@sje.lt

arba tel. 8-600 56206 (s.Milda)

Ramūnas
KKK
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Ateitis: Kino archeologijos dirbtuvės

[zemesdruska via Ateitis]

Sveiki,


Kviečiu Jus į kino archeologijos dirbtuvės Lietuvos kinematografininkų
sąjungoje. Tai proga atrasti dar neatrastus režisierius, pamatyti dar
nematytus filmus. Tai galimybė nustebti ir pasidžiaugti kino
įvairiaspalviškumu ir jo galimybėmis. Į neištyrinėtą kino teritoriją Jus
lydėsiu aš,  Ramūnas Aušrotas.

Pirmose Kino archeologijos dirbtuvėse susipažinsime su bavaru Percy Adlonu
(„Bagdado kavinė“) ir jo ankstyvąja kūryba. Šį įdomų režisierių jums
pristatato Goethe's institutas Lietuvoje.

Visi Kino klubo renginiai – NEMOKAMI.

Kino klubo renginiai vyksta ketvirtadienio vakarais – Lietuvos
kinematografininkų sąjungos salėje (Vasario 16-osios g. 8, Vilnius).
Renginių pradžia – 18:00 val.

Balandžio 26 d.

PROGRAMA “KINO ARCHEOLOGIJA”

„SELESTĖ / Céleste“

Rež. Percy Adlonas
Vaidybinis/1981 / Vokietija / 107 min.

Filmą pristato Ramūnas Aušrotas, partneris - Goethe's institutas.


Apie filmą:

1981 m. niekam nežinomas dokumentinio kino režisierius Percy Adlonas
sukuria filmą apie Marcelį Prustą pagal jo tarnaitės Céleste Albaret
memuarus. Savo darbą jis pasiūlo į Kanų kino kritikų savaitės programą. Jam
atsakoma. Tada savo lėšomis jis nuvažiuoja į Kanus ir suorganizuoja filmo
peržiūrą. Į peržiūrą kviečiami prancūzai gūžčioja pečiais: ar gali vokietis
sukurti filmą apie Prustą? Ir vis dėlto filmo seansas įvyksta. Po jo –
ovacijos stovint ir kvietimas į penkiolika kino festivalių.

Režisierius ir scenarijaus autorius – Percy Adlon, operatorius – Jürgen
Martin, montažas – Clara Fabry, dailininkas – Hans Gailling, kompozitorius
– Cesar Franck, muziką atlieka Bartholdy-Quartet, prodiuserė Eleonore
Adlon, vaidina: Eva Mattes (Céleste Albaret), Juergen Arndt (Proustas),
Norbert Wartha (Odilon ),Wolf Euba (Robert Proust)

Nuo 1912 iki 1922-ųjų, kai Marselis Prustas, užsidaręs miegamajame, rašė
savo šedevrą apie prarastąjį laiką, jauna prancūzė, namų tarnaitė Selestė
Albaret kantriai laukdavo virtuvėje, kol šeimininkas ją pakvies. Filme
kuriami įtikinami dirbančio menininko ir jam patarnaujančios namų
šeimininkės paveikslai, analizuojami jų tarpusavio santykiai ir abipusiu
sutarimu priimtinos jų ribos. Rašytojas su visomis savo vaikiškomis pozomis
ir jam pasišventusi Selestė, į viską žvelgianti mylinčiomis akimis. Ji gali
ramiai pasakyti: „Ponas ieško tiesos. Aš esu lyg jo šuo.“ Alexanderis
Walkeris iš The Standard teigia: „Tai yra nuostabiausias visų laikų
literatūrinis filmas gerąja šio žodžio prasme.“
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis

Re: Ateitis: Sveikinam Dr. Emiliją Pundziūtę Gallois

[zemesdruska . via Ateitis]

Prisidedu!

R.


2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienis Irma Kuliavienė via Ateitis <
ateitis@konferencijos.lt> rašė:

> Šiandien Paryžiuje SciencesPo universitete buvo apginta disertacija: Too
> big to shun? Baltic minimalistic diplomacy with Russia.
>
> Sveikinam Dr. Emiliją Pundziūtę Gallois!
>
> Dr. Irma Kuliavienė
> ___
> Konferencija Ateitis
> Norëdami atsisakyti, raðykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
> https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
>
___
Konferencija Ateitis
Norëdami atsisakyti, raðykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis