Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje
Pasirodo, mūsų diskusija apie valstybės ir bažnyčios atskirumą aktuali:) http://lt.radiovaticana.va/news/2015/05/06/pranc%C5%ABzija_jono_pauliaus_ii_statula_%E2%80%9Epa%C5%BEeid%C4%97%E2%80%9C_valstyb%C4%97s_neutralum%C4%85/1142104 Ramūnas 2015 m. gegužės 5 d. 09:06, zemesdruska . zemesdru...@gmail.com rašė: Ačiū, gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs! O dėl laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje, citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato: Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės. Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam, kad būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė. Pagarbiai, Ramūnas 2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis a.raski...@if.vdu.lt rašė: Garbė Kristui, Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje yra suprantamas kaip atskirumas, t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,* o tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema. O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais, siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas. Pagarbiai. Arimantas. *zemesdruska . zemesdru...@gmail.com zemesdru...@gmail.com writes:* Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga. Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:) R. 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois emilija@gmail.com rašė: Ramūnai, Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje, Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos bendradarbiauja tardamosi. Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios. Su geriausiais linkėjimais, Emilija 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis ateitis@konferencijos.lt: Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad LR Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus, ji apsaugo Bažnyčią
Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje
Ačiū, gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs! O dėl laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje, citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato: Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės. Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam, kad būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė. Pagarbiai, Ramūnas 2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis a.raski...@if.vdu.lt rašė: Garbė Kristui, Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje yra suprantamas kaip atskirumas, t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,* o tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema. O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais, siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas. Pagarbiai. Arimantas. *zemesdruska . zemesdru...@gmail.com zemesdru...@gmail.com writes:* Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga. Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:) R. 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois emilija@gmail.com rašė: Ramūnai, Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje, Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos bendradarbiauja tardamosi. Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios. Su geriausiais linkėjimais, Emilija 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis ateitis@konferencijos.lt: Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad LR Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus, ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei
Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje
Ramūnai, Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje, Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos bendradarbiauja tardamosi. Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios. Su geriausiais linkėjimais, Emilija 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis ateitis@konferencijos.lt: Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad LR Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus, ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus. O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba galią jai veikti. Visgi ačiū už iniciatyvą. Ramūnas 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė ateitis@konferencijos.lt rašė: Garbė Kristui! Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės valdyme. Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos straipsnis http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje. studentė ateitininkė Justina Juodišiūtė ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje
Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad LR Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus, ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus. O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba galią jai veikti. Visgi ačiū už iniciatyvą. Ramūnas 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė ateitis@konferencijos.lt rašė: Garbė Kristui! Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės valdyme. Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos straipsnis http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje. studentė ateitininkė Justina Juodišiūtė ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje
Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga. Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:) R. 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois emilija@gmail.com rašė: Ramūnai, Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje, Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos bendradarbiauja tardamosi. Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios. Su geriausiais linkėjimais, Emilija 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis ateitis@konferencijos.lt: Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad LR Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus, ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus. O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba galią jai veikti. Visgi ačiū už iniciatyvą. Ramūnas 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė ateitis@konferencijos.lt rašė: Garbė Kristui! Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės valdyme. Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos straipsnis http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje. studentė ateitininkė Justina Juodišiūtė ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje
Garbė Kristui! Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės valdyme. Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos straipsnis http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje. studentė ateitininkė Justina Juodišiūtė ___ Konferencija Ateitis Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis
