Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-05-07 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis
Pasirodo, mūsų diskusija apie valstybės ir bažnyčios atskirumą aktuali:)

http://lt.radiovaticana.va/news/2015/05/06/pranc%C5%ABzija_jono_pauliaus_ii_statula_%E2%80%9Epa%C5%BEeid%C4%97%E2%80%9C_valstyb%C4%97s_neutralum%C4%85/1142104


Ramūnas


2015 m. gegužės 5 d. 09:06, zemesdruska . zemesdru...@gmail.com rašė:

 Ačiū,

 gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs!

 O dėl laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito
 veikloje, citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato:

 Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų
 Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
 srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
 kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės.

 Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam,
 kad būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė.

 Pagarbiai,
 Ramūnas



 2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis 
 a.raski...@if.vdu.lt rašė:

   Garbė Kristui,

 Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo
 valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar
 kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas
 vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje
 yra suprantamas kaip atskirumas, t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai
 nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko
 susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl
 konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo
 remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės
 atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą
 diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių
 vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,*
 o tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip
 pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet
 netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų
 idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema.
 O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais,
 siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją
 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai
 sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje
 prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas.
 Pagarbiai.
 Arimantas.

 *zemesdruska . zemesdru...@gmail.com zemesdru...@gmail.com writes:*
 Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu
 pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks
 jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

 Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San
 Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas
 neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai.
 Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako
 vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako
 jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas
 tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos
 laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra
 katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)


 R.




 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
 emilija@gmail.com rašė:



 Ramūnai,


 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.


 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija



 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:


 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią 

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-05-05 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis
Ačiū,

gera lingvistinė pastaba! Žodžiai yra svarbūs!

O dėl laisvo veikimo, tiesiogiai nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito
veikloje, citata iš LR ir Šv. Sosto konkordato:

Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų
Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
srityje ir, laikydamosis šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės.

Kitaip tariant atskirumas ne tam, kad kažkas kažkur nesikištų, bet tam, kad
būtų tikrai laisvo bendradarbiavimo galimybė.

Pagarbiai,
Ramūnas



2015 m. gegužės 4 d. 20:16, Arimantas-Juvencijus Raškinis 
a.raski...@if.vdu.lt rašė:

   Garbė Kristui,

 Mūsų Konstitucijoje iš tiktrųjų nėra įteisintas Bažnyčios atskyrimo nuo
 valstybės principas, toks, kaip jis suprantamas buvo Sovietų Sąjungoje, ar
 kitur, kada Bažnyčia yra izoliuojama nuo viešojo gyvenimo, kuris paliekamas
 vien valstybės prerogatyva. Lietuvos santykis su valstybe Konstitucijoje
 yra suprantamas kaip atskirumas, t.y. laisvas veikimas, tiesiogiai
 nesikišant ir nedalyvaujant vienas kito veikloje. Su šiais dalykais teko
 susidurti, kai Konstituciniame Teisme atstovavau Seimą byloje dėl
 konfesinių savivaldybės mokyklų. K.T.nutarimo pradžioje taip ir buvo
 remiamasi teiginiu, kad Lietuvoje nustatytas Bažnyčios ir valstybės
 atskirumo principas, bet kadang K. T., matyt, turėjo ideologinį užsakymą
 diskriminuoti tikinčių tėvų mokymo finansavimą, tai po kelių puslapių
 vietoje žodžio *atskirumas*, lyg netyčia, atsirado žodis *atskyrimas*,* o
 tada* jau galima buvo aiškinti, kad, nors tikintieji tėvai lygiai taip
 pat, kaip netikintieji moka mokesčius, kurie eina jų vaikų mokymui, bet
 netikinčių tėvų vaikai turi teisę būti valstybės ugdomi pagal savo tėvų
 idologiją, o tikinčiųjų - ne. Na bet tai jau kita - K. T. sąžiningumo tema.
 O tiems, kurie domisi valstybės ir religijos santykių teisiniais aspektais,
 siūlyčiau paskaityti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją
 1396 *Relogion and Democracy.* Dalyvavau ją priimant. Ten labai neblogai
 sudėsčioti valstybės ir religijos atskirumo demokratinėje valstybėje
 prįincipai. Beje, tą razoliuciją rengė ispanijos socialistas.
 Pagarbiai.
 Arimantas.

 *zemesdruska . zemesdru...@gmail.com zemesdru...@gmail.com writes:*
 Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu
 pozityviai, kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks
 jį supras ir interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

 Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San
 Salvadoro arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas
 neviltyje ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai.
 Žmonės jį apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako
 vyskupas, - aš toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako
 jam žmonės. tam, kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas
 tai ir duoda. Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos
 laisve, taikoma ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra
 katalikų bažnyčia, ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)


 R.




 2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
 emilija@gmail.com rašė:



 Ramūnai,


 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.


 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija



 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:


 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei 

Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema Emilija Pundziute Gallois via Ateitis
Ramūnai,

Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
bendradarbiauja tardamosi.
Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.

Su geriausiais linkėjimais,
Emilija


2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
ateitis@konferencijos.lt:

 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
 O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
 galią jai veikti.

 Visgi ačiū už iniciatyvą.

 Ramūnas

 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė 
 ateitis@konferencijos.lt rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
 Sinicos straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis
Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas, gerai
pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
galią jai veikti.

Visgi ačiū už iniciatyvą.

Ramūnas

2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė ateitis@konferencijos.lt
rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos
 straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


Re: Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-30 Diskusijos tema zemesdruska . via Ateitis
Pataisymas, 43 str. paskutinis sakinys. Aš šį principą suprantu pozityviai,
kaip galimybę, o ne kaip apribojimą. Be abejo, kitas ir kitoks jį supras ir
interpretuos pagal save, taip kaip jam naudinga.

Prisimenu ištrauką iš filmo Romero, apie dabar jau šventąjį San Salvadoro
arkivyskupą Romero: vienoje scenoje jis eina per laukus būdamas neviltyje
ir patenka į kaimą, kuriame tuo metu siaučia samdiniai kareiviai. Žmonės jį
apspinta ir prašo pagalbos. Ką aš galiu padaryti, - sako vyskupas, - aš
toks pat bejėgis kaip jūs. Jūs esate mūsų balsas, atsako jam žmonės. tam,
kad kalbėti už žmones, reikia turėti laisvę. Šis principas tai ir duoda.
Suderinamai su 25 str. numatyta įsitikinimų ir jų raiškos laisve, taikoma
ne tik asmenims, bet ir asmenų organizacijoms, kuria yra katalikų bažnyčia,
ir kurį abtibažnytininkai dažnai pamiršta:)

R.



2015 m. balandžio 30 d. 15:51, Emilija Pundziute Gallois 
emilija@gmail.com rašė:

 Ramūnai,

 Konstitucijos 44 straipnsis yra apie cenzūrą, O 43-iasis kalba apie
 bažnyčias ir religines bendruomenes ir jame parašyta Bažnyčių bei kitų
 religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba
 įstatymu. Bet niekur apie atskyrimą parašyta nėra. Man rodos, kad Vytautas
 teisus. Šis principas yra tariamas, kažkodėl mūsų pačių, katalikų, labai
 smakiai įsisavintas ir dirbtinai cituojamas Lietuvoje kiekvieną kartą
 norint pakritikuoti vyskupus arba kunigus, kai jie kovoja už katalikiškų
 vertybių išlaikymą politikoje. Lietuvoje, kitaip nei kokioje Prancūzijoje,
 Bažnyčios padėtis sanykiuose su valstybe yra palankesnė: jos
 bendradarbiauja tardamosi.
 Tio tarpu visiškai sutinku su Tavim, kad nereikia nei politizuotos, nei
 valstybės administraicjai pajungtos Bažnyčios.

 Su geriausiais linkėjimais,
 Emilija


 2015-04-30 12:42 GMT+02:00 zemesdruska . via Ateitis 
 ateitis@konferencijos.lt:

 Laidos negirdėjau, bet skaičiau gerbiamo Vytauto straipsni. Neblogas,
 gerai pasiruošta, bet su autoriaus kalbėjimu apie Bažnyčios ir valstybės
 atskyrimo klausimą nesutinku. Prima, autorius neteisus, kad  LR
 Konstitucija nenumato bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo (jį galima
 rasti Konstitucijos 44 str.), kita vertus, su jo nuostata (neigiama) šio
 principo atžvilgiu nesutinku. Manau, kad ji yra svarbi, nes, viena vertus,
 ji apsaugo Bažnyčią nuo politizavimo (politizavimosi), o antra, gina
 Bažnyčią nuo valstybės diktatūros. Neigiami šios situacijos pvz. būtų
 ortodoksų bažnyčia Rusijoje (pirmu atveju), ir liuteronų bažnyčia
 Švedijoje. Manau, kad nei bizantiškasis, nei skandinaviškasis bažnyčios ir
 valstybės santykių modelis nėra valstybei nei naudingas, nei perspektyvus.
 O valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principas kaip tik duoda laisvę arba
 galią jai veikti.

 Visgi ačiū už iniciatyvą.

 Ramūnas

 2015 m. balandžio 28 d. 19:46, Justina Juodišiūtė 
 ateitis@konferencijos.lt rašė:

 Garbė Kristui!

 Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
 studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
 Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
 valdyme.

 Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto
 Sinicos straipsnis
 http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
 – dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

 studentė ateitininkė
 Justina Juodišiūtė

 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu
 ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



 ___
 Konferencija Ateitis
 Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
 https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis



___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis


Ateitis: Diskusija apie kataliko vaidmenį valstybėje

2015-04-28 Diskusijos tema Justina Juodišiūtė via Ateitis
Garbė Kristui!

Kviečiu šį vakarą 21:45 val. paklausyti Marijos radijo laidos, kurioje
studentas ateitininkas Vytautas Raškauskas, Vytautas Keršanskas ir Vytautas
Sinica kalbasi apie apie kataliko vaidmenį viešajame gyvenime ir valstybės
valdyme.

Šiam pokalbiui akstinu tapo studentų ateitininkų bičiulio Vytauto Sinicos
straipsnis
http://www.lrytas.lt/komentarai/pasirinkimas-detis-prie-tikejimo-naikintoju-arba-priesintis.htm(„Pasirinkimas
– dėtis prie tikėjimo naikintojų arba priešintis“) lryto svetainėje.

studentė ateitininkė
Justina Juodišiūtė
___
Konferencija Ateitis
Norėdami atsisakyti, rašykite adresu ateitis-unsubscr...@konferencijos.lt
https://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/ateitis